Aš niekada nepasižymėjau labai gera atmintim. MB sako, kad jeigu būčiau kompas, tai visiškai neturėčiau RAM'ų :) Ar ten kažkaip, esmė ta, kad viską prisimenu tik tą minutę.
Aišku, yra visokių būdų kovot su ta savybe - darbe, pavyzdžiui, šefas man liepia viską užsirašinėt. Aš klausau, užsirašau, ir tą lapelį dažniausiai pametu wuahahhahaa :)))). Tad koks iš manęs būtų kompas....? :))) Bet, garbės žodis, aš visai stengiuosi kažką atsimint. Įsidėmėt žodžius, faktus ir visokius kitokius dalykus, kad nereikėtų klapsėt blakstienom ir stebėtis "O tai tu man tikrai sakei?". Nu bet kažkaip vis pamirštu. Jūs man kalbat kalbat, pasakojat pasakojat, o aš, po kiek laiko, it kokia avis, žiūriu į Jus ir toliau nieko neprisimenu ha ha :))) Beeeee.... :)))).
Bet vat kartais mano atmintis ima mane ir nustebina užversdama krūvom prisiminimų. Kartais prisimenu net mažytes smulkmenas - skonius, kvapus, muziką, vieną kartą sutiktus žmones, jausmus, išgyvenimus. Kartais - nuosekliai, o kartais - tik nuotrupas.
Smagiausia būna, kai tie prisiminimai užklumpa visai nepasiruošus - kai pamatai ar išgirsti kažką, kas tampa savotiška nuoroda į kažką. Kažkaip sudėtingai parašiau, ar ne? Bet dalykas labai paprastas - pavyzdžiui, kartais lankantis prekybos centre ima ir užgroja kokią nors dainą, kuri pati savaime primena kažkokį žmogų. Jeigu tas žmogus mielas, aš visada išsišiepiu nuo ausies iki ausies ir lėtai slinkdama tarp daržovių lentynų iš naujo išgyvenu visus tuos prisiminimus. Žmonės sako, kad jiems mane primena RHCP. :) Fainai, nes būtų gėda, jeigu primintų koks nors, pavyzdžiui, Žvagulis. Bet jaučiu, kad apie tuos RHCP aš visiems esu gerokai išūžus ausis, kadangi kai jie suplanavo atvažiuot į Lietuvą ir visiems pranešė, netgi vienas žmogus, su kuriuo labai minimaliai bendrauju, paklausė, ar eisiu į koncertą. Ha ha, aim ze star :)))).
Dar prisiminimus sukelia maistas ir gėrimai. Lambrusca man be abejonės primena mano išprotėjusias drauges. Jack'as - dviejų visiškai crazy žmogučių lažybas. Degtinė SOS - prepar'čius prieš mokyklos šokius (kai susimetus penkiese po 2 litus gaudavai maždaug kelis gurkšnius tiesiai iš butelio ha ha :))). Butautų alus man primena Šturmus ir dar daug daug visko. O koks gėrimas tau primena mane? :) SOS šitam žaidime nedalyvauja.... :)))
Dauguma tokių, sakytum, ne pirmos eilės prisiminimų tūno kažkur pasąmonėj, sudėlioti į stalčiukus ir laukia, kol bus ištraukti tyčinių ar netyčinių dirgiklių. Būtų visai smagu juos visus kontroliuot pačiai - susidėliočiau, susitvarkyčiau į gražias eiles, kiekvienam uždėčiau pavadinimą ir išsitraukčiau tada, kai labiausiai norėčiau. Tokiu atveju, spėju, vieni iš jų būtų itin dažnai naudojami - nes kai kuriuos dalykus man žiauriai smagu prisimint.
Žinot, kuo dar prisiminimai žavūs? Tuo, kad jie - realūs, išgyventi ir patirti. Ir kiekvienas iš jų tik dar kartą leidžia įsitikint, kad jeigu viskas vyko būtent taip, tai vadinasi taip ir turėjo būt. Ir kad šiandien nieko nekeistum. Ničnieko.
Nes sąmonė turi tokią įdomią savybę nugramzdint į užmarštį tuos dalykus, kurie liūdni, skausmingi ar nemalonūs.
Prisiminimai mus lydis visur - apsidairyk, jų - milijonai.
***
It's so hard to forget someone who gave you so much to remember.
Aišku, yra visokių būdų kovot su ta savybe - darbe, pavyzdžiui, šefas man liepia viską užsirašinėt. Aš klausau, užsirašau, ir tą lapelį dažniausiai pametu wuahahhahaa :)))). Tad koks iš manęs būtų kompas....? :))) Bet, garbės žodis, aš visai stengiuosi kažką atsimint. Įsidėmėt žodžius, faktus ir visokius kitokius dalykus, kad nereikėtų klapsėt blakstienom ir stebėtis "O tai tu man tikrai sakei?". Nu bet kažkaip vis pamirštu. Jūs man kalbat kalbat, pasakojat pasakojat, o aš, po kiek laiko, it kokia avis, žiūriu į Jus ir toliau nieko neprisimenu ha ha :))) Beeeee.... :)))).
Bet vat kartais mano atmintis ima mane ir nustebina užversdama krūvom prisiminimų. Kartais prisimenu net mažytes smulkmenas - skonius, kvapus, muziką, vieną kartą sutiktus žmones, jausmus, išgyvenimus. Kartais - nuosekliai, o kartais - tik nuotrupas.
Smagiausia būna, kai tie prisiminimai užklumpa visai nepasiruošus - kai pamatai ar išgirsti kažką, kas tampa savotiška nuoroda į kažką. Kažkaip sudėtingai parašiau, ar ne? Bet dalykas labai paprastas - pavyzdžiui, kartais lankantis prekybos centre ima ir užgroja kokią nors dainą, kuri pati savaime primena kažkokį žmogų. Jeigu tas žmogus mielas, aš visada išsišiepiu nuo ausies iki ausies ir lėtai slinkdama tarp daržovių lentynų iš naujo išgyvenu visus tuos prisiminimus. Žmonės sako, kad jiems mane primena RHCP. :) Fainai, nes būtų gėda, jeigu primintų koks nors, pavyzdžiui, Žvagulis. Bet jaučiu, kad apie tuos RHCP aš visiems esu gerokai išūžus ausis, kadangi kai jie suplanavo atvažiuot į Lietuvą ir visiems pranešė, netgi vienas žmogus, su kuriuo labai minimaliai bendrauju, paklausė, ar eisiu į koncertą. Ha ha, aim ze star :)))).
Dar prisiminimus sukelia maistas ir gėrimai. Lambrusca man be abejonės primena mano išprotėjusias drauges. Jack'as - dviejų visiškai crazy žmogučių lažybas. Degtinė SOS - prepar'čius prieš mokyklos šokius (kai susimetus penkiese po 2 litus gaudavai maždaug kelis gurkšnius tiesiai iš butelio ha ha :))). Butautų alus man primena Šturmus ir dar daug daug visko. O koks gėrimas tau primena mane? :) SOS šitam žaidime nedalyvauja.... :)))
Dauguma tokių, sakytum, ne pirmos eilės prisiminimų tūno kažkur pasąmonėj, sudėlioti į stalčiukus ir laukia, kol bus ištraukti tyčinių ar netyčinių dirgiklių. Būtų visai smagu juos visus kontroliuot pačiai - susidėliočiau, susitvarkyčiau į gražias eiles, kiekvienam uždėčiau pavadinimą ir išsitraukčiau tada, kai labiausiai norėčiau. Tokiu atveju, spėju, vieni iš jų būtų itin dažnai naudojami - nes kai kuriuos dalykus man žiauriai smagu prisimint.
Žinot, kuo dar prisiminimai žavūs? Tuo, kad jie - realūs, išgyventi ir patirti. Ir kiekvienas iš jų tik dar kartą leidžia įsitikint, kad jeigu viskas vyko būtent taip, tai vadinasi taip ir turėjo būt. Ir kad šiandien nieko nekeistum. Ničnieko.
Nes sąmonė turi tokią įdomią savybę nugramzdint į užmarštį tuos dalykus, kurie liūdni, skausmingi ar nemalonūs.
Prisiminimai mus lydis visur - apsidairyk, jų - milijonai.
***
It's so hard to forget someone who gave you so much to remember.