Heh, ar aš kada nors sakiau, kad mana labai patinka tave stebėt...? Sekt kiekvieną tavo rankų judesį. Kiekvieną tavo žvilgsnį ir veido raumenėlį. Klapt klapt blakstienom.
Oj, netyčia prisiliečiau. Pajutai? Tarsi tūkstančiai, ką ten tūkstančiai, milijonai mažų skruzdėlyčių perbėgtų visu kūnu ir apsistotų kažkur ties krūtine. Nes ją labiausiai suspaudžia, kai įsispitrijus žvilgsniu į tave tu šypsaisi.
Ir vėl - klapt klapt.
Tu sakei, kad kai žiūriu į tave, mano žvilgsnis toks, tarsi norėčiau tave suvalgyt. Tarsi tu būtum didžiulis minkštas pyragėlis, o aš - saldumynų ištroškus ėdrūnė. Pulčiau, suėsčiau ir niekam, NIEKAM nepalikčiau...!
Pagalvok tik - šiek tiek juokinga, ar ne...? Bet užtat kaip smagu.
Tarsi tik mūsų dviejų slapta akių kalba. Tarsi kokia Morzės abėcėlė, suprantama tik mums. Tarsi kiekvienas rytas auštų tik mums...! Heh, dalinuosi pasaulį perpus. Pusė - tau, pusė - man.
Kad būtų lygybė.
Kad galėtum klapsėt man blakstienom iš tolo.
Nes aš.
Nes tu.
Nes ... mes.
Oj, netyčia prisiliečiau. Pajutai? Tarsi tūkstančiai, ką ten tūkstančiai, milijonai mažų skruzdėlyčių perbėgtų visu kūnu ir apsistotų kažkur ties krūtine. Nes ją labiausiai suspaudžia, kai įsispitrijus žvilgsniu į tave tu šypsaisi.
Ir vėl - klapt klapt.
Tu sakei, kad kai žiūriu į tave, mano žvilgsnis toks, tarsi norėčiau tave suvalgyt. Tarsi tu būtum didžiulis minkštas pyragėlis, o aš - saldumynų ištroškus ėdrūnė. Pulčiau, suėsčiau ir niekam, NIEKAM nepalikčiau...!
Pagalvok tik - šiek tiek juokinga, ar ne...? Bet užtat kaip smagu.
Tarsi tik mūsų dviejų slapta akių kalba. Tarsi kokia Morzės abėcėlė, suprantama tik mums. Tarsi kiekvienas rytas auštų tik mums...! Heh, dalinuosi pasaulį perpus. Pusė - tau, pusė - man.
Kad būtų lygybė.
Kad galėtum klapsėt man blakstienom iš tolo.
Nes aš.
Nes tu.
Nes ... mes.