Jie maži, dideli arba nesvarbūs.
Jie - grėsmingai vienodi arba kas kartą vis kitokie.
Linksmi, malonūs, patrakę arba, kaip tik, nuobodūs ir įgrisę iki gyvo kaulo.
Be jų diena taptų kitokia, o gal išvis net nepavyktų jos nugyvent.
Taip, jie - tai ritualai. Kasdieniniai, kassavaitiniai o gal tik retkartiniai.
Mylimi arba ne.
Nemėgstami arba ne.
Kad ir kokie bebūtų, visada - įprastiniai.
Pats svarbiausias mano rytinis ritualas - kavos gėrimas. Nesvarbu, ar vėluoju ar ne, savaitgalis ar paprasta diena, kiekvienas mano rytas prasideda puodeliu kavos su pienu. Paprastą dieną - geriant dideliais gurkšniais ir galvotrūkčiais lekiant pro duris, savaitgalį - tingiai raivantis pataluose ir lėtai mėgaujantis šviežiu aromatu.
Kartais, kai namuose nebūna pieno ir mes abu su MB vis pamirštam jo nupirkt, kavą perku statoil'e. Turiu vieną tokį mėgstamą - ten dirba tokia hiperaktyvi mergikė, kuri visada šypsosi dar labiau, kai žiūri į mano užtinusį nuo miego veidą ir ranką, vis dengiančią žiovaujančią burną. Jin visada man palinki Gražios dienos, aš jai visada žaviai nusižiovauju ir mes abi pradedam savo dieną. Irgi ritualas, kaip gi kitaip? :)
Važiuodama į darbą aš dažniausiai budinuosi garsiai dainuodama. Pasileidžiu kokią nors radijo stotį, kuri tuo metu groja ką nors gero, ir, gestikuliuodama rankom dainuoju. Vaizdas iš šono turėtų būt nemirtingas, bet man smagu :).
Vakare, po darbų, su MB turim kas kelias dienas pasikartojantį pavasarinį ritualą - kaljanas + ledai namų balkone. Čia mūsų maža nuodėmė, kurios niekaip negebam atsikratyt. Bet jeigu atmesim visas baisias istorijas apie tokius rūkorius kaip mes, tai šitas ritualas - itin malonus būdas aptart visos dienos įvykius ar pakalbėt apie kokius nors dalykus. Ritualas, ne kitaip. Vakarais dar mėgstu įsitempt laptop'ą į lovą - įsirausus tarp pagalvių labai smagu žiūrėt, kokį nors bobišką serialą, kaip pavyzdžiui, Desperate Housewives. Ir kai jungiu kompiuterį lauk, sukvykiu kažką panašaus į "Zuikeli", tada pasigirsta gilus atodūsis ir Jis ateina paimt kompiuterio iš manęs :))) Wuahahahhaaaa :) Ir dar būtinai bučinukas prieš miegą. Būtinai.
Vasarą dar mėgstam sekmadienio pusryčius senamiesty arba Laisvės alėjoj. Nieko nėra maloniau, nei gert vėlyvą kavą stebint pro šalį bėgantį miestą - savotiška savaitgalio oazė miesto centre.
Ritualai neatsiranda savaime. Juos susikuriam patys, priklausomai nuo to, kaip labai mums jų reikia ir kaip labai mes jų norim. Esmė jų paprasta - jie paprasčiausiai būtini.
Kad įvestų tvarkos į chaosą.
Kad padėtų teisingai susidėliot vertybes ir norus bei nepasiklyst juose.
Kad leistų bent akimirkai sustot ir pagalvot ar viską darai teisingai.
Taip, tai - ritualai.
Jie - grėsmingai vienodi arba kas kartą vis kitokie.
Linksmi, malonūs, patrakę arba, kaip tik, nuobodūs ir įgrisę iki gyvo kaulo.
Be jų diena taptų kitokia, o gal išvis net nepavyktų jos nugyvent.
Taip, jie - tai ritualai. Kasdieniniai, kassavaitiniai o gal tik retkartiniai.
Mylimi arba ne.
Nemėgstami arba ne.
Kad ir kokie bebūtų, visada - įprastiniai.
Pats svarbiausias mano rytinis ritualas - kavos gėrimas. Nesvarbu, ar vėluoju ar ne, savaitgalis ar paprasta diena, kiekvienas mano rytas prasideda puodeliu kavos su pienu. Paprastą dieną - geriant dideliais gurkšniais ir galvotrūkčiais lekiant pro duris, savaitgalį - tingiai raivantis pataluose ir lėtai mėgaujantis šviežiu aromatu.
Kartais, kai namuose nebūna pieno ir mes abu su MB vis pamirštam jo nupirkt, kavą perku statoil'e. Turiu vieną tokį mėgstamą - ten dirba tokia hiperaktyvi mergikė, kuri visada šypsosi dar labiau, kai žiūri į mano užtinusį nuo miego veidą ir ranką, vis dengiančią žiovaujančią burną. Jin visada man palinki Gražios dienos, aš jai visada žaviai nusižiovauju ir mes abi pradedam savo dieną. Irgi ritualas, kaip gi kitaip? :)
Važiuodama į darbą aš dažniausiai budinuosi garsiai dainuodama. Pasileidžiu kokią nors radijo stotį, kuri tuo metu groja ką nors gero, ir, gestikuliuodama rankom dainuoju. Vaizdas iš šono turėtų būt nemirtingas, bet man smagu :).
Vakare, po darbų, su MB turim kas kelias dienas pasikartojantį pavasarinį ritualą - kaljanas + ledai namų balkone. Čia mūsų maža nuodėmė, kurios niekaip negebam atsikratyt. Bet jeigu atmesim visas baisias istorijas apie tokius rūkorius kaip mes, tai šitas ritualas - itin malonus būdas aptart visos dienos įvykius ar pakalbėt apie kokius nors dalykus. Ritualas, ne kitaip. Vakarais dar mėgstu įsitempt laptop'ą į lovą - įsirausus tarp pagalvių labai smagu žiūrėt, kokį nors bobišką serialą, kaip pavyzdžiui, Desperate Housewives. Ir kai jungiu kompiuterį lauk, sukvykiu kažką panašaus į "Zuikeli", tada pasigirsta gilus atodūsis ir Jis ateina paimt kompiuterio iš manęs :))) Wuahahahhaaaa :) Ir dar būtinai bučinukas prieš miegą. Būtinai.
Vasarą dar mėgstam sekmadienio pusryčius senamiesty arba Laisvės alėjoj. Nieko nėra maloniau, nei gert vėlyvą kavą stebint pro šalį bėgantį miestą - savotiška savaitgalio oazė miesto centre.
Ritualai neatsiranda savaime. Juos susikuriam patys, priklausomai nuo to, kaip labai mums jų reikia ir kaip labai mes jų norim. Esmė jų paprasta - jie paprasčiausiai būtini.
Kad įvestų tvarkos į chaosą.
Kad padėtų teisingai susidėliot vertybes ir norus bei nepasiklyst juose.
Kad leistų bent akimirkai sustot ir pagalvot ar viską darai teisingai.
Taip, tai - ritualai.